|
AUTENTIŠKUMASAutentiškumas man niekada nebuvo graži idėja. Jis atėjo kaip vidinis nerimas, tylus, bet atkaklus jausmas, kad gyvenu ne visai savo gyvenimą.
Ilgą laiką galvojau, kad tiesiog reikia labiau pasistengti – būti geresne, mandagesne, protingesne... Ir stengiausi... prisitaikyti, jausti kitus, išlaikyti ryšį. Ir iš išorės viskas atrodė gerai. Bet viduje vis dažniau jausdavau keistą jausmą, tarsi manęs pačios čia nebūtų. Ir vėl atrodė - jei dar labiau pasistengsiu... taip toliau sukausi užburtame rate, iš kurio man išeiti užtruko ne vieną dešimtmetį. |
Dabar suprantu, kad tai ir buvo tas vidinis kvietimas būti savimi. Ne garsus, ne herojiškas, o vos girdimas. Bet labai tikras ir sakyčiau nuožmus. Mano suvokimu, jis ateina ne iš valios pastangų ar sąmoningo sprendimo. Kažkas iš vidaus tiesiog nebeleidžia gyventi taip, kaip anksčiau.
Pabėgimas iš šio užburto rato neprasidėjo nuo „tiesiog lengvumo būti savimi“. Gražiai skamba tik kalambūras „Nori būti savimi? - Tai būk!". Ilgai save stebėjusi pamačiau kaip stipriai mane kausto baimė. Labai sena, labai kūniška instinktyvi baimė - būti kitokia, pasielgti nepatogiai kitiems, parodyti save tikrą, būti nepriimta, atstumta, likti viena.... ir galiausiai mirti. Tokį scenarijų labai įtikinamai piešia senosios smegenys. Tai nėra klaida, tai milijonus metų glūdintas būdas išlikti. Prisitaikyti, kad išlikti ryšyje, tam kad išgyventi...
Iš kitos pusės, pradėjau vis aiškiau matyti prisitaikymo kainą. Kiek energijos išeina bandant būti „patogia“. Kiek santykiai yra apie vaidmenį, o ne apie tikrumą. Kiek nutyliu, nors viduje nesutinku. Vis labiau ryškėjo skilimas: išorėje – patogus įprastas gyvenimas, o viduje – nuovargis, abejonės, apatija, pyktis, perdegimo jausmas.
Autentiškumas prasidėjo nuo klausimų sau ir atsakymų be išsisukinėjimo. Kur aš save sumažinu, kad tilpčiau, ką bijau pripažinti sau, ko neišsakau, kur renkuosi patogumą vietoje savęs? Ir atsakymai nebuvo vienareikšmiški. Nors šiame kelyje aš nebuvau viena, nepabudau vieną dieną drąsi. Aš pradėjau nuo mažų žingsnių. Kartais tiesiog pasakyti vieną nepatogų „ne“, leisti sau nesutikti, netaisyti savęs, priimti kaip yra, pasidžiaugti savimi, išdrįsti padaryti kažką neįprasto, vis dar jaučiant baimę.
Svarbiausias lūžis buvo suprasti, kad peržengti baimę, nereiškia jos nejausti. Tai reiškia judėti kartu su ja. Ir po truputį patirti, kad pasaulis nesugriūva. Kad kai kurie žmonės išeina, bet atsiranda tie, su kuriais nereikia vaidinti. Bet svarbiausia – atsiranda santykis su savimi, kuriame gera būti!
Todėl šiandien, kai kalbu apie autentiškumą, savivertę, savirealizaciją, pasitikėjimą savimi, aš kalbu apie tai iš pozicijos - kaip nustoti save išdavinėti, nuo savęs tolti, save apgaudinėti, save neigti, save bausti. Aš klausiu kaip tu su savimi kalbi? Tik brandi suaugusio pozicija, pagarbus santykis su savimi gali subrandinti aukščiau minėtas pozityvias, santykį su savimi ir išoriniu pasauliu keičiančias savybes.
Jei jauti, kad ir tavo gyvenime yra tas tylus skilimas – tarp to, kaip gyveni, ir to, kas iš tikrųjų esi, jei jautiesi perdegusi ar netoli to – tu nesi viena. Tai nėra silpnumas. Tai ženklas, kad kažkas tavyje jau nori gyventi kitaip. Aš žinau, kaip svarbu turėti saugią erdvę, kur galima sustoti, pamatyti, kas vyksta, ir neskubant pradėti rinktis save.
Todėl kviečiu tave į asmeninę konsultaciją kur mes 1:1 tyrinėsime, iš kur kyla ši baimė, ką ji saugo, kaip su ja susidraugauti ir kaip po truputį kurti palaikantį santykį su savimi.
Šiltai, Gilūs klausimai su Egle
Pabėgimas iš šio užburto rato neprasidėjo nuo „tiesiog lengvumo būti savimi“. Gražiai skamba tik kalambūras „Nori būti savimi? - Tai būk!". Ilgai save stebėjusi pamačiau kaip stipriai mane kausto baimė. Labai sena, labai kūniška instinktyvi baimė - būti kitokia, pasielgti nepatogiai kitiems, parodyti save tikrą, būti nepriimta, atstumta, likti viena.... ir galiausiai mirti. Tokį scenarijų labai įtikinamai piešia senosios smegenys. Tai nėra klaida, tai milijonus metų glūdintas būdas išlikti. Prisitaikyti, kad išlikti ryšyje, tam kad išgyventi...
Iš kitos pusės, pradėjau vis aiškiau matyti prisitaikymo kainą. Kiek energijos išeina bandant būti „patogia“. Kiek santykiai yra apie vaidmenį, o ne apie tikrumą. Kiek nutyliu, nors viduje nesutinku. Vis labiau ryškėjo skilimas: išorėje – patogus įprastas gyvenimas, o viduje – nuovargis, abejonės, apatija, pyktis, perdegimo jausmas.
Autentiškumas prasidėjo nuo klausimų sau ir atsakymų be išsisukinėjimo. Kur aš save sumažinu, kad tilpčiau, ką bijau pripažinti sau, ko neišsakau, kur renkuosi patogumą vietoje savęs? Ir atsakymai nebuvo vienareikšmiški. Nors šiame kelyje aš nebuvau viena, nepabudau vieną dieną drąsi. Aš pradėjau nuo mažų žingsnių. Kartais tiesiog pasakyti vieną nepatogų „ne“, leisti sau nesutikti, netaisyti savęs, priimti kaip yra, pasidžiaugti savimi, išdrįsti padaryti kažką neįprasto, vis dar jaučiant baimę.
Svarbiausias lūžis buvo suprasti, kad peržengti baimę, nereiškia jos nejausti. Tai reiškia judėti kartu su ja. Ir po truputį patirti, kad pasaulis nesugriūva. Kad kai kurie žmonės išeina, bet atsiranda tie, su kuriais nereikia vaidinti. Bet svarbiausia – atsiranda santykis su savimi, kuriame gera būti!
Todėl šiandien, kai kalbu apie autentiškumą, savivertę, savirealizaciją, pasitikėjimą savimi, aš kalbu apie tai iš pozicijos - kaip nustoti save išdavinėti, nuo savęs tolti, save apgaudinėti, save neigti, save bausti. Aš klausiu kaip tu su savimi kalbi? Tik brandi suaugusio pozicija, pagarbus santykis su savimi gali subrandinti aukščiau minėtas pozityvias, santykį su savimi ir išoriniu pasauliu keičiančias savybes.
Jei jauti, kad ir tavo gyvenime yra tas tylus skilimas – tarp to, kaip gyveni, ir to, kas iš tikrųjų esi, jei jautiesi perdegusi ar netoli to – tu nesi viena. Tai nėra silpnumas. Tai ženklas, kad kažkas tavyje jau nori gyventi kitaip. Aš žinau, kaip svarbu turėti saugią erdvę, kur galima sustoti, pamatyti, kas vyksta, ir neskubant pradėti rinktis save.
Todėl kviečiu tave į asmeninę konsultaciją kur mes 1:1 tyrinėsime, iš kur kyla ši baimė, ką ji saugo, kaip su ja susidraugauti ir kaip po truputį kurti palaikantį santykį su savimi.
Šiltai, Gilūs klausimai su Egle